Mitrasun

Išsiverčiau keletą citatų iš vienos įdomios knygos.

Tue, 12 May 2009 12:00:56 GMT

Drąsa ir baimė - aktyvumas ir neveiksnumas. Kas yra baimė? Tai baimė gyventi ,bet tai juk kvaila ,nes gyvenimas yra amžinas. Pasaulyje nėra mirties. Baimė būdinga beviltiškiems.

Drąsa ,tai tikėjimas savo teisumu prieš Viešpatį. Drąsa pateisinama ,tik tada ,kai ji yra vedina nuoširdaus tikėjimo. Priešingu atveju ,tai tik išdidumas.

Pirmoji jėgų pora ,tai tikėjimas ir netikėjimas - kitaip žinojimas ir nežinojimas ,esmė ir melas.
Kas žino ir supranta ,tas drąsus ,bebaimis ir mylintis. Jis tikras. Tas kas nežino ir nesupranta yra bailys ,jis bijo ir neapkenčia. Jis netikras.

Fri, 20 Mar 2009 17:49:58 GMT

                                                  Pasakyk man
                                                  kas aš esu
                                                  arba aš mirsiu
                                                  su pasauliu visu.

                                                 Gali dainas dainuoti,
                                                 savo aukas be kraujo
                                                 aukoti.

                                                 Gali vandeniui, akmeniui
                                                 tylai savo meditacijos
                                                 mintis dovanoti.

                                                Bet pasakyk kas
                                                aš esu
                                                arba aš gimsiu iš naujo
                                               su pasauliu visu.

Saulė

Sat, 22 Mar 2008 14:29:17 GMT

Aš pavargstu,
kai pavargstu užmiegu
ir pavirstu lyg debesiu
ar šalto sausio sniegu.

Ir vėl matau tave
išeinančią ir vėl
sugryžtančią matau.

Rugių lauku nueinančią.
Basom per paskutinį
sniegą su šypsena
sugryžtančią.

Tada aš pabundu
ir vėl matau tave.
Tu šildai mano veidą,
sustingusias rankas.
Aš visu savo kūnu
sugeriu tave.

Pasveikinu
kiekvieną rytą,
nes šildai mano sielą.
O mano Saule -
mano Dieve.

Graudus išsiskyrimas
su tavim
kiekvieną dieną.
Ir aš verkiu.
Ne ašarom verkiu
mažyčiais spindulėliais.

Ir kaip per pirmą
pasimatymą
širdį pražysta gėlės.
Pasveikinu iš ryto
vėl tave
Saulute, saulužėle
narsių, tyrųjų
sielų motinėle.

Buchenvald1441 2008 03 20

Natūrali liberalizmo baigtis

Thu, 13 Mar 2008 16:01:34 GMT

Nėra ko slėpti – daugelis iš mūsų, kurie subrendome ir suaugome tuo sunkiu tarybų sąjungos griuvimo ir postsovietiniu laikotarpiu – persirgome liberalizmo liga. Po apsunkusio ir nupušusio marksizmo su jo marazman puolusiu iljičium II ir kitais pusgyviais „dievukais“ – bet kokios formos liberalioji vakarų politikos santvarka mums atrodė labai patraukli. Bet kokia politinė santvarka galėjusi pakeisti totalų nesibaigiantį deficitą, kai negalima buvo įsigyti nieko nuo tualetinio popieriaus iki automobilio – mums atrodė revoliucinė.

Laimei ankstyvasis liberalizmas pakeitęs suakmenėjusį marksizmą be prostitucijos, nusikalstamumo augimo ir demografinių problemų atnešė į mūsų postsovietinę plotmę ir visai naujų arba senai užmirštų idėjų. Tai yra visame pasaulyje, kad ir vakuumo sąlygomis egzistuojančios – ,bet nepraradusios savo vertės nacionalsocializmo ir nacionalizmo idėjos.

Būkim teisingi – liberalizmas,(visai to nenorėdamas) atvėrė kelią toms ideologijoms, kurios po antrojo pasaulinio karo buvo užspeistos į kampą ir su paskutiniais to karo šūviais nugrimzdo giliai į pogrindį, bet neprarasdamos vilties laukė savo valandos, kuri atrodo vis labiau artėja.

Kodėl reikia teisinti ir objektyviai vertinti nacionalsocialistinę politikos kryptį? Kodėl būtent dabar ultradešinioji politika pasidarė tokia svarbi? O gi todėl, kad liberalizmas yra pasmerktas. Todėl, kad jis neįvykdė pagrindinės sąlygos keliamos bet kokiai politinei santvarkai. T.y. ne tai, kad nepagerino, bet ir neišsaugojo tų valstybių, kurios jį prisiėmė kaip bazinį politikos vektorių. Liberalizmas galima sakyti fiziškai naikina jį prisiėmusias valstybes arba tiksliau naikina nacijas.

Prancūzija viena iš pirmųjų Europoje valstybių, kuri dar Lui-Filipo laikais pasirinko liberalizmą kaip bazinę politikos kryptį. Šiuo metu Prancūzija neturi jokios realios politinės ar karinės galios. Jos gyventojai virto kažkokiu arabų ir negrų mišiniu. Tikrieji šios šalies gyventojai be mūšio užleidžia agresyviems emigrantams vis didesnes ir didesnes teritorijas ir arti ta diena (demografų paskaičiavimu tai bus 2019 arba 2021 metais) kai prancūzai taps savo valstybėje mažuma. Ko pasekoje Prancūzija baigs savo egzistavimą – kaip prancūzų valstybė; gal būt geografiškai tai ir bus „Prancūzija“, bet etiškai tai bus tik Alžyro-Senegalas Europos kontinente. Taip ir pasibaigs kažkada didingos ir garsios tautos egzistavimas.

Ryt, poryt toks pat likimas laukia Anglijos, Vokietijos, Italijos – valstybių, kurios stojo į liberalizmo kelią po II pasaulinio karo.

Apie tai, kad liberalizmas yra bevaisis ir pasmerktas savidestrukcijai žinojo dar egzistencialistas Nikolajus Berdiajevas, kuris rašė:“ Rasiniai ir nacionaliniai instinktai 20 amžiuje pasirodė esą stipresni už socialinius ir klasinius instinktus... Rasių kovos, nacionalinių interesų kovos, imperijų kovos dėl dominavimo – pasirodė esančios svarbesnės už klasių kovas.“

O šiomis dienomis, tai pastebi jau beveik kiekvienas iš mūsų, kuris nusiėmė rožinius liberalizmo akinius.

Globalizacija kaip ekonominis procesas, ekumenizmas kaip pasaulėžiūra ir liberalizmas kaip ideologija, turėdamos ekonominių išteklių ir žmonių skaičiaus persvarą sugebėjo 1945 metais nugalėti vokiečių nacionalsocialistus ir pavertė Vokietiją de-fakto JAV kolonija, kurioje įtvirtino savo okupacinę kariuomenę ir iš kur už jūrų marių išvežė aukso atsargas. Bet 1933-39 metų Vokietija buvo tik pirmoji nacionalsocializmo kregždutė, nes ši ideologija yra idėja, o idėjos kaip žinome nemiršta.

„Fašizmas nepateisina demokratijoje absurdiško melo apie tariamą politinę lygybę, kolektyvinės netvarkos įpročio ir mito apie laimę nešančią nežabotą progresą. Bet jeigu mes bandytume demokratiją suprasti kiek kitaip t.y. nevaryti tautos į valstybės užkampius, tai šių eilučių autorius gali fašizmą apibūdinti taip :“ organizuota, centralizuota, autoritarinė demokratija“. – Benito Mussolini.

Nacionalsocializmas neskirsto nacijos į klases ir socialines grupes turinčias skirtingus interesus ir tikslus – kaip, kad daro liberalizmas ir todėl nacionalsocializmas gali išnaudoti visas nacijos jėgas išvengiant entropijos, kuri dažnai atsiranda tarp skirtingų klasių ir socialinių grupių. Todėl visas jėgas galima sutelkti naujos valstybės ir visuomenės kūrimui.

Liberalizmo kaip ideologijos skirstančios visuomenę į klases, o visuomenę į individus absurdiškumą netiesiogiai nuspėjo dar Jėzus Kristus sakydamas :“ Susiskaldžiusi karalystė išsilaikyti negali; jei šeima yra susiskaldžiusi ji netrukus iširs. Ar gali miestas atlaikyti apgultį jeigu jis yra nevieningas? „ (Mato Evangelija)

Ir vis akivaizdžiau, tai matosi šiomis dienomis, kai liberalizmo pagimdytas gedonizmas su savo seksualine anarchija – griauna šeimos ir santuokos institutą, neigia būtinybę moteriai gimdyti vaikus, o vyrams mokėti elgtis su ginklu, kad galėtų reikalui esant ginti savo tautą ir tėvynę. Liberalizmas paverčia žmogų ekonominiu gyvuliu, užgoždamas natūralią žmogaus prigimtį.

Liberalizmas užkerta kelią tapti rasinių ir nacionalinių ypatybių nešėju, savo nacijos ir prigimties dalimi ir tuo pačiu smukdo naciją iki nuolat kramsnojančios vartotojų bandos lygio, kurie telaukia tik naujų prekių ir nuolaidų. Tokiu būdu žmonės tampa tik įrankiu nešančiu didelėms monopolijoms pelną.

Taigi, liberalioji santvarka eina savidestrukcijos keliu – tai tampa aišku kiekvienam iš mūsų. Jos istorija prasidėjusi pieš Prancūzijos buržuazinę revoliuciją eina į pabaigą, kurią vainikuos tik didelis „šnipštas“.

Kaip kalbėjo Itališkojo fašizmo vadas Benito Mussolini :“ Mes atstovaujame naują pradžią pasaulyje, mes atstovaujame švarią, kategorišką ir galutinę antitezę demokratijos, plutokratijos ir masonų pasauliui gyvuojančiam nuo 1789 metų.“

Šiandien mes pradedame naują istorijos etapą – stovėdami ant iš svaigulio neišbridusio liberalizmo griuvėsių.

Kaip numatydamas būsimus įvykius ir žinodamas, kad kova nesibaigs Adolfas Hitleris 1945 metais balandžio 30 dieną savo politiniame testamente palinkėjo „ Tegul jie būna tvirti, bet niekada neteisingi, tegul jie niekada nesivadovauja baime ir tegul visada nacijos garbę laiko pačiu svarbiausiu dalyku žemėje.“

Aleksandro Belozerskio straipsnis iš www.nso-korpus.info/breakliber.htm

Jis žinojo, kad pralaimės.

Mon, 25 Feb 2008 13:20:27 GMT

Migelis Serrano

Jis žinojo, kad pralaimės

(ištrauka iš knygos „Auksinė grandinė“)

Vis dėl to pasikeitus lemiamoms koordinatėms, kurios pradėjo keistis po karo su Rusija pradžios, taip įsiūbavo visą šią dramą, kad ko gero nefizinė jos dalis persikėlė iš žemės į visą visatą. Svajonės apie Auksinį amžių žemėje jau nebegalima buvo įgyvendinti, tos svajonės ,kuri turėjo būti tarsi pirmapradis Hiperborėjiškas tyrumas. To jau nebuvo įmanoma buvo įgyvendinti šiame esminiame Kali-jugos etape. Hitleris perkėlė jėgos sferas ir sukėlė didelę įtampą. Nors jis ir galėjo priešintis iki galo ,bet deja daugelis iš tų, kurie jam buvo ištikimi to nebesugebėjo .

Jam buvo likusi, tik vienintelė galimybė: tai galimybė nuplėšti nuo priešo kaukę slėpusią tikrąjį jo veidą. Kad visiems laikams ir visiems būtų aišku prieš ką iš tiesų kovojo Trečiasis Reichas. Ši, net galima pasakyti kosminė kova, kova tarp dievų ir demonų, tarp šviesos ir tamsos ,o jeigu remtis Geigeriu ,tai buvo ugnies ir ledo kova pasaulyje apsuptam nematomų srovių, kova per kurią liejosi upeliai kraujo. Hitleris žinojo ,kad pralaimės čia ir dabar, kad vėliau galėtų vėl stoti į kovą kitame paraleliniame pasaulyje. Nes jeigu jis būtų laimėjęs čia ,tai būtų praradęs galimybę vėliau įgyvendinti tą pradinę svajonę ir idealą.

Jis vis tiek neturėjo galimybės rinktis ir turėjo stoti į kovą petis petin su Hiperborėjos palikuonimis, bet kartu su juo kovojo ir tie, kurie jau nebegirdėjo savo kraujo balso ,bei tie ,kurie nuo pat pradžių niekuo netikėjo. Daugelis iš jo kariaunos nebuvo kilę iš Liucibelo karių kastos, kilusios iš šiaurės ašigalio, vadinamų Rytinės žvaigždės kariais.

Prisijungė su ezoterika nieko bendro neturėję Italijos fašistai, prancūzai, Ispanijos katalikai vadovaujami Ignacijaus fon Liolos, indai su savo kovos dvasia ,kuri buvo nukreipta, tik savo interesų pusėn kovoje dėl nepriklausomybės nuo britų , o taip pat japonai ir Tibetas, kurie yra tarsi iš kitos planetos ( todėl tikriausiai ir nepuolė Rusijos).

Karo eigoje jau nebeliko organinių tikslų, bei nebuvo įmanomas savo teisių atstatymas, taip kalbėjo Mokytojas, kurį buvo galima pasiekti užkariaujant Angliją. Bet tikriausiai jo ir neturėjo būti. Arba galbūt Hitleris ir Dievai norėjo sukelti kažkokį labiau sukrečiantį ir esminį įvykį.

Uidobro nuomone, Hitleris žinojo, kad pralaimės, kad čia ir dabar patirs triuškinantį pralaimėjimą, kad triumfuodamas galėtų sugrįžti laikų pabaigoje ,tuo metu, kai praeis jo simbolinis tūkstantmetis.

Būtent todėl kova turi tęstis beperstojo, be jokios kapituliacijos, ši kova turi atverti akis tiems kas turi akis, bet dar nemato kas realiai vyksta šiame pasaulyje. Jie turėtų suprasti metafizinį kovos foną, kad galėtų matyti tikruosius priešus su kuriais reikia kovoti be atvangos.

Ezoterinis Hitlerizmas turėjo pakankamai aiškų planą, taip, kaip iki jo planą ir viziją turėjo Tamplierių ordinas. Bet abiem atvejais, kova silpo ir trūkstant kasdieninių ir laiko išteklių kova netikėtai baigėsi. Tik pasiaukojimo ir kraujo dėka jis vėl gali sugrįžti ir pakilti iš pelenų, kaip skaidrus ezoterinis krištolas. „ Juk kraujo spalva yra neužmirštama, jis toks raudonas, toks sodriai raudonas.“ ,taip kalbėjo mano draugas Jasonas neatmenamais laikais, todėl, kad herojų kraujas yra artimesnis Dievui nei, šventųjų maldos ar mudrų žinojimas. Dievai, kurie žino, kad yra nemirtingi, didžiuojasi arba gal, net pavydi tiems kas aukoja savo gyvenimą dėl tikėjimo ir idealo, dėl svajonės.

Ar gali būti dar kas nors labiau dramatiškesnio ir kartu nuostabesnio? Labiausiai Dievo Odino arba Votano vertinama savybė yra herojiška kario mirtis, kuri sukuria naują nežemišką gyvenimą.

Ir todėl kariai-herojai niekada nemiršta tampa nemirtingais nukeliavę į Valhalos aukštumas!

Versta iš WTS - Russia

Mano Meilei !

Thu, 14 Feb 2008 05:57:24 GMT

Aš meilė ,tu gailestis
Atleiskit visi,
kad, mūsų nėra
arba mes vėlyvi.

Neleisk sudeginti ugnį
mano atėjimo
vėlyvoj naktį,
kaip netikėto nušvitimo.

Ar visas ašaras išverkei?
Ar visus laiškus išsiuntei?
Skandinai laivus
ir viltį laidojai?

Aš meilė tu gailestis
Atleiskit visi,
kad męs neatviri.

Buvau aš aklas,
buvau aš kurčias.
Buvau palaidotas ir
užkastas.
Gimiau, tik vakar
kaip šventa ugnis,
kaip nemirštanti viltis.

Noriu,kad būtum mano akys,
nes vėl paklysti galiu.
Noriu, kad lakštingala būtum
mano ausims,
kad aš gimčiau,
kaip viskas iš naujo atgimsta.
Kaip viskas...
niekada nesustoja ir niekad nemiršta!

Buchenvald1441 2008 02 14

Wed, 13 Feb 2008 14:05:29 GMT

Rasizmas tai blogis? O įrodymai?

Aš niekada nepasisakiau ir nepasisakysiu už socialinę ir politinę dviejų rasių lygybę – t.y. juodosios ir baltosios ,aš niekada nepritariau tai nuomonei ,kad negrai turi gauti teisę balsuoti ,užimti žiuri vietas ar užimti kitus postus ,bei tuoktis su baltosios rasės atstovais. Pridėsiu ir tai ,kad tarp baltosios ir juodosios rasių yra didelis fizinis skirtumas. Aš už tai ,kaip ir bet kuris žmogus ,kad baltoji rasė užimtų lyderio pozicijas.

Aš negaliu įsivaizduoti didesnės nelaimės kaip ,kad negro asimiliacija į mūsų socialinį ir politinį gyvenimą lygiomis teisėmis... Asimiliacija su žemesniąja rase yra neįmanoma ir nepageidaujama.

- Abraomas Linkolnas –

Dabartinėje visuomenėje ,kurią priimta vadinti civilizuota ,rasizmas yra viena iš labiausiai smerkiamų koncepcijų. Atvirai demonstruojantis rasistines pažiūras žmogus ,rizikuoja ne tik būti viešai pasmerktas ,bet ir susidurti su įvairiomis represijomis ,bei gali užsitraukti baužiamają atsakomybę. Dažniausiai nepadeda nei argumentai paremti moksliniais faktais ,bei elementaria logika. Į tai rasizmo priešininkai dažniausiai atsako ,kad rasizmo teorijos senai paneigtos ir nėra reikalo aiškintis akivaizdžių dalykų ,arba ,kad rasizmo amoralumas pateisina jo nepriimtinumą.

Antrą antirasistų tezę galime atmesti iš karto. Mus domina objektyvi tiesa ,kuri todėl ir yra objektyvi ,kad nepriklauso nuo kažkieno moralinių įsitikinimų. O jeigu faktai prieštarauja etikai – tai nuo to blogiau tik pačiai etikai. „stručio“ principu paremta politika – kai matoma tai kas norima matyti ,o ne tai kas yra ,visada ankščiau ar vėliau atneša blogas pasekmes.

Tai kas liečia pirmąjį antirasistų argumentą ,tai jis lieka visiškai deklaratyvus. Mes pasistengsime ,atsikratę dogmų ir išankstinių įsitikinimų ,vadovaudamiesi šaltu protu išsiaiškinti kas gi yra tas rasizmas ir ar ištiktųjų jis toks nepateisinamas ir antimokslinis.

Pradėkime nuo apibendrinimo. Rasizmas – tai koncepcija ,kuria remiantis rasės(šiuo atveju žmonijos rasės) tarpusavyje skiriasi ,tai yra skiriasi tam tikrais požymiais ,kurie gali būti objektyviai įvertinti pagal kategorijas „blogesnis – geresnis“. ( Tokiu atveju ,akivaizdaus dalyko pripažinimas – tai yra rasių skirtumo pagal odos spalvą arba pagal akies obuolio sandarą – nėra rasizmas ,nes neįmanoma šių dalykų įvertinti objektyviai – nesivadovaujant subjektyviai estetiniais principais ir pasakyti koks iš šių požymių geresnis o ,kuris blogesnis. Šiuo atveju galima kalbėti ,tik apie geresnį prisitaikymą prie atitinkamų gamtinių sąlygų – dėka ko rasės ir susiformavo. Daugiau nieko apibendrinant rasizmo sąvoką pasakyti negalima. Taigi ,tai nereiškia ,kad pirmaujant pagal vienus duomenis ,įgyjamas pranašumas visais atžvilgiais. Ir žinoma tampa visiškai ,kad nėra tikslinga nekęsti kitos rasės dėl jos atskirų savybių netobulumo.( Turima galvoje Pvz. negras gyvenantis Afrikoje nenusipelno neapykantos dėl savo netobulumo.) Žinoma yra dalis galvojančių atvirkščiai – bet tai jau jų asmeniniai išvedžiojimai ,o ne rasizmo kaip sąvokos supratimas. Juk visiškai logiška yra ,tai ,kad pvz. primatai ty. beždžionės yra ne tokios išsivysčiusios kaip žmogus , bet ar dėl to reikia nekęsti beždžionių?

Dar reikėtų pabrėžti ,kad terminas apie kurį kalbame yra taikomas tik atskiroms žmonijos rasėms. Todėl norėdami sustabdyti demagogų spekuliacijas ,turėtume žinoti ,kad rasizmas kaip terminas gali būti naudojamas išskiriant tik tas žmonių grupes ,kurios turi didelius genetikos ir fenotipo skirtumus. Tai visiškai neliečia atskirų nacijų rasės viduje ir skirtumų ,kurie su biologija nėra susiję pvz. religija. Tai nereiškia ,kad mes negalime atskirai vertinti nacijų ar religinių grupių ,tiesiog su pačiu terminu rasizmas , tai niekaip nesusiję.

Taigi ,jeigu jūs visgi sutiksite su tuo kas buvo pasakyta ,tai ir man ir jums bus aišku ,kad antirasistu gali būti tik visiškas idiotas arba žmogus visą gyvenimą praleidęs visiškame užkampyje ir nežinantis elementariausių dalykų. Nes pvz. yra toks faktas apie negrų pirmavimą tam tikrose sporto šakose –(trumpų distancijų bėgimas, krepšinis , boksas) - to paneigti nedrįstų net ir labai užsispyręs kukluxklanininkas ,o jeigu ir išdrystų , tai jį būtų labai lengva perkalbėti laikant rankose statistikos suvestines. Be to jau žinomas ir moksliškai pagrįstas fiziologinis negrų dominavimo šiose srityse mechanizmas. Taigi ,mes turime kaip minimum vieną įrodymą ir moksliškai pagrystą faktą ,kai viena rasė pagal atskirą požymį yra tobulesnė už kitą – vien tik šito fakto pripažinimas visai logiškai verčia mus tapti rasistais ( o akivaizdaus fakto neigimas paverčia idiotais ; rinkitės kuo jums geriau būti J ) .

Žinoma trumpų distancijų bėgimas toli gražu ne pats svarbiausias protingos būtybės požymis. Be to kuo aukštesnis civilizacijos lygis tuo mažesnė šio požymio reikšmė. O koks gi požymis ar savybė svarbiausia protingiems ir civilizuotiems? Na žinoma – protas ,intelektas ,gebėjimas kurti ir atrasti. Ir būtent šioje sferoje nesunku pastebėti ,kad su intelektu susijusiems požymiams nedaug reikšmės turi sprinto bėgimas. Baltieji yra pranašesni už juoduosius visose srityse ( netgi daugumoje intelektualių sporto šakų pvz. shachmatai.) . Ir būkim protingi nesinaudokim politkorektiškų demagogų išvedžiojimais tokiais kaip šis...“ mokėjimas mėtyti kamuolį į lanką taip pat yra savotiška intelekto forma“ . na jeigu politkorektiški pavyduoliai ir kompleksuoti „lygybės“ šalininkai su viskuo nesutinka ir nori viską paneigti ,tai labai prašom. Norint ,tai padaryti jiems reikės įtikinamai paneigti sekančius teiginius:

1) Vienos biologinės rūšies porūšiai gali skirtis vieni nuo kitų pagal įvairius parametrus labai stipriai tame tarpe ir pagal intelekto lygį. ( kai kurie mokslininkai neogia „porūšių“ t.y. žmogaus rasių egzistavimą ,bet jų argumentai labiau paremti politkorektiškumu ,nei moksliškai.)

2) Daugelis mokslininkų pasaulyje pripažino ,kad intelekto vystimuisi genetikos faktorius sudaro nuo 50 iki 80 % ir tik likusi intelekto dalis gali priklausyti nuo mokymo.

3) Pagal vieną iš teorijų žmogus yra kilęs iš Afrikos ,o tai reikštų ,kad palyginus su tarkim vėliau atsiradusiomis baltųjų ir mongoloidų rasėmis negrai turėjo netgi laiko pranašumą. Be to išvisų rasių būtent negroidinė išsiskiria savo genetine įvairove ,kas atrodytų suteikia daugiau galimybių tobulėti bent vienai iš subrasių ,bet skirtingai nei europiečiai ir azijiečiai negrai niekada nėra sukūrę jokios civilizacijos ( iš karto atmetame prieštaravimus ,jos baltieji kolonizatoriai nedavė negrams vystytis. Jeigu negrai būtų tokie pat protingi ir sumanūs kaip baltieji jie kolonizatorius būtų sutikę patrankų šūviais ,o ne mediniais kirviais ir kauliniais ietgaliais.)

4) Net po to ,kai baltieji kolonizatoriai paliko savo kolonijas ,negroidinės valstybės išlieka pačiomis skurdžiausiomis ir labiausiai sulaukėjusiomis pasaulyje. (Per tą laiką kurį jie leidžia skurde ir nepritekliuose ,kitų rasių atskiros valstybės spėjo atsikurti ir net suklestėti po didžiausių karų ir ekonominių krizių ,kurios buvo labiau komplikuotos nei dabartinė ir pastovi daugumos Afrikos valstybių būklė. ) Be to visi turimi civilizacijos kūriniai ,kuriuos jie tebeturi yra sukurti baltųjų kolonizatorių arba jų palikuonių. Tačiau jie labai sunkai įsisavina jiems duotus patogumus ir išradimus : jie žinoma gali išmokti vairuoti automobilį ar siuntinėti spamą internetu ,bet sakykim lakūnų ar kitų specialistų dirbančių su aukštosiomis technologijomis ne „virėjos“ lygyje jie neturi ,o linkę verčiau samdyti baltuosius. PAR ( Pietų Afrikos respublika) buvo viena iš labiausiai išsivysčiusių ir pasiturinčių Afrikos valstybių , tol kol ją valdė baltieji , bet kaip tik valdžią perėmė negrai valstybė tapo pirmaujanti pagal nusikalstamumo augimą ir patiriamą pastovų ekonominį nuosmukį ,kurį pristabdo vis dar šalyje gyvenantys baltieji.

5) Netgi tie negrai ,kurie seniai ( iki kelių kartų) gyvena aukšto lygio civilizacijos valstybėse sukurtose baltųjų ,demonstruoja žemesnį išsivystymo lygį ,nei vidutinio lygio baltieji. Pvz. JAV 80% nusikaltimų padaro negrai . Keletą dešimtmečių taikomos įvairios „antirasistinės“ programos ,faktiškai negrus statančios net į privilegijuotą padėtį ,niekaip negali pakeisti šios situacijos. Ir netikslingi yra pasakymai ,“ kad praėjo per mažai laiko ir tt ir panašiai“. ,nes jeigu visa esmė būtų ne genuose o aplinkos sąlygose( kaip teigia antirasistai) ,tai jau pirmoji karta patalpinta į tokias sąlygas kaip ,kad turi baltieji negrai rodytų pažangą ir gerus rezultatus.

( Pažvelkime į žydus. Juk amžiais trukusi jų diskriminacija ir persekiojimas nesutrukdė jiems tapti viena iš intelektualiausių nacijų pasaulyje.)

6) Negrų IQ yra žemesnis( ir vidutiniškai ir daugumoje atskirų atvejų ) ,nei pas baltuosius ir mongoloidus. Ir mes kalbame ne apie laukinius negrus iš džiunglių ,o apie Amerikos universitetų studentus t.y. apie intelektualiąją rasės dalį. ( pas laukinius negrus IQ yra dar žemesnis. Rasizmo priešininkai dažnai bando šį faktą panaudoti kaip argumentą sakydami ,kad jeigu jau negrai patalpinti į civilizaciją rodo geresnius IQ rezultatus tai reiškia ,kad intelektas priklauso ne nuo genetikos o nuo aplinkos poveikio. Bet tenka konstatuoti būtent atvirkščiai – nors aplinka ir turi įtakos intelekto lygiui ( ką neigti būtų visiškai kvaila) tačiau tos įtakos nepakanka ,kad pakelti negrų IQ iki vidutinio europiečio lygio.

7) Nors yra negrų dirbančių mokslo srityje ,bet tarp jų nėra nei vieno garsaus pasaulinio pripažinimo nusipelniusio mokslininko. Tos sritys ,kuriose negrai pasiekė tikrai daug, nėra tos kurias galima būtų pripažinti intelektualiomis (sportas, džiazo muzika ir pan.) ( Reikia pabrėžti ,kad yra kalbama apie grynakraujus negrus ,o ne apie mišrūnus mulatus.) Tai ,kad žmonės turintys dalį negroidinio kraujo gali būti ne mažiau protingi ir talentingi nei grynakraujai baltieji yra dažnai pastebimas faktas. Tačiau jų žymiai mažiau ,nei tarp tiek pat baltųjų rasės atstovų. O ,tai reiškia ,kad kraujomaišos su juodąja (ar kokia kita rase) pateisinti negalima ,nes tai neduoda jokio mokslui žinomo teigiamo rezultato o ,netgi atvirkčiai sukuria tik psichologines problemas ,genetine ligas ir tt.

Na ką ,ar kas nors gali argumentuotai paneigti šiuos teiginius? Ne? Taigi lieka padaryti vienintelę išvadą : rasistai kalbantys apie baltosios rasės ( taipogi ir apie mongoloidinės) rasių biologiškai pagrystą pranašumą prieš negroidinę rasę pagal protingo žmogaus kriterijus yra teisųs ,o jų oponentai – klysta. Ir visiškai aišku ,kad būti rasistu visiškai negėda ir neamoralu – o atvirkščiai gėda būti dogmatiku ,kuris padlaižiaudamas politkorektiškom sapalionėm pasirengęs neigti pačius akivaizdžiausius faktus. Taipogi mokslo pagrystų rasistinių faktų propagavimas nėra joks nusikaltimas – atvirkčiai ,nusikalstami yra bandymai nutylėti tiesą ir iškraipyti faktus ,ypač naudojanti represiniais metodais.

Tai ne emocijos ,ne kompleksai ,ne noras būti „kietesniu“ – tai faktai. O faktai ,kaip žinoma, pati atkakliausia tiesa pasaulyje.

Jurijaus Nesterenko straipsnis

Šaltinis http://yun.complife.ru/miscell/racism.htm

Papildoma info. http://www.thepaganfront.com/oriana/article_100facts.htm

Migelis Serrano

Wed, 13 Feb 2008 13:35:48 GMT

Migelis Serrano

Ž*dai sudedamąją dalį iškelia aukščiau visumos: Jehova ,Marksas ,Froidas

(ištrauka iš knygos „Auksinė grandinė“)

Pradžiai reikėtų tarti: Ir pažinsi tu juos pagal ,tai į kokius dievus jie tiki. Arijai – pagonys ,bei jų pagoniški dievai yra gyvi ir žmonėms leidžia gyventi laisva valia. Kartais pagoniški dievai pykstasi tarpusavyje ,kartai kivirčai virsta į karus ,bet ,tai vyksta ne dėl to ,kad kažkuris iš jų nori būti išskirtinis ,o dėl to ,kad jie nori pasidalinti tarpusavyje įtakos sferas arba galynėjasi turnyrų principu ,kažkas būtų panašaus į karinius štabo apmokymus. Bet štai žiūrint į vienintelį *emitų dievą ,tai akivaizdžiai pastebimas jo noras būti išskirtiniu. Anot jo iki jo neegzistavo jokia išmintis ir ji neegzistuos po jo. Jam neegzistuoja naujieji Avatara ,nežinomi jokie persikūnijimai ,nei amžinas atgimimas. Turėtume suprasti taip ,kad iki Kristaus atėjimo žmonės gyveno pagoniškoje tamsumoje ir nuolatinėje nuodėmėje. Taip pat lygiai mus tikino ,kad iki Markso niekas nesuprato gyvenimo esmės ir klydo. Tarsi iki jo nieko nebuvo ir nebus po jo. Galima pasakyti trumpai ž*dai nuolat ,dalį iškelia auščiau visumos ir esmės.

Froidas bet kokį įvykį asocijuoja su seksu ,o Marksas su ekonomika. Ir visada kažkokia sudėtinė dalis yra taip pervertinama ir iškeliama ,kad ji atrodytų tarytum geresnė už tikrąsias vertybes ir už visumą. Froidas žinoma nesudievino sekso ,o Marksas iš ekonomikos taip ir nepadarė esmės, nes pirmiausiai seksas ir ekonomika nuo seno buvo lyginamos su žemomis materijos jėgomis ,kurios sąveikauja tik su mechanine dialektika ir todėl pačios savaime neskatina visumos ir dvasinio tobulėjimo. Todėl tie dalykai ,kuriuos bruko minėtieji asmenys negali sukurti nieko gero apart žemesniųjų vulgarių jėgų sukilimo.

O štai Jungas ieškojo esmės ir visumos ,taip sakant Unus Mundus ,harmonijos tarp siekių. Tas pats atsitiko ir su Liucibelu ,šviesos ir grožio dievu ir su Xristum iš Atlantidos.

Jeigu jau arijai tapo gašlūs ir godūs ,tai tik todėl ,kad jie ir jų tikėjimas buvo sem*tizuoti ,tiek iš religinės ,tiek ir iš filosofinės pusės. O tai kardinaliai pakeitė visą jų požiūrį į aplinkinį pasaulį ir gyvenimą. Ir vien tik todėl ,kad buvo pakeista jų senoji poliateistinė pasaulėžiūra.

Jeh*va negali apkęsti kitų dievų šalia savęs ,jis pavydus ,valdingas ir siekiantis absoliutaus išskirtinumo.

Bet visgi tikriausiai nėra tokio arijo ,kuris kad ir išoriškai pakrikštytas, būtų fanatiškas monoteistas; sieloje ,kartais to ir pats nesuvokdamas jis vis tiek lieka pagoniu ,kuris tiki daugeliu dievų ir demonų ,kaip graikai ir indusai , su pastebimu šivaistiniu savo požiūriu į gyvenimą ,todėl ,kad jis turėjo daugybę savo nežemiškų protėvių ,pas mus iš dangaus nužengusių „Angelų“.

Ten ,kur dominuoja visumos susiskaldymas ir išskirtinumas ,ten negali būti gyvenimo džiaugsmo ir pilnatvės ,todėl ,kad nėra sąlyčio ir bendrumo su gyvu ir kvėpuojančiu kosmosu. “ Baisūs dalykai vyko marksistinėse šalyse ,jose net žolė atrodė liūdna ,todėl kad šias šalis okupavo ž*dai ir įvedė savo tvarką pagal K*galo taisykles.“ Taip savo knygoje „Tarptautinis ž*das“ rašė Henris Fordas.

Išversta iš WTS Belarus

Metapolitinė reakcija : Rasinis gnosticizmas

Wed, 13 Feb 2008 13:30:29 GMT

Metapolitinė reakcija : Rasinis gnosticizmas

Visiškai akivaizdu ,kad indoarijų rasė ,kuri šiuo metu kovoja už savo išlikimą ,nes jai gresia etnokultūrinis susimaišymas ,ji neturi šansų nugalėti šioje kovoje jei ji apsiribos tik natūralia reakcija į nacionalinių mažumų įsibrovimą.

Ši reakcija panaši į tipišką organizmo reagavimą į svetimkūnį.

Tokia yra natūrali ir būtina nacionalinės visuomenės reakcija į imigrantus .

Deja ,vien tik primityvaus reagavimo yra maža. Mums reikalingas daug platesnis perspektyvių gynybos ir puolimo formų pasirinkimas.

Bet kokie bandymai atsikratyti nacionalinių mažumų yra pasmerkti žlugti ,jeigu jie nėra paremti jokiomis aiškiomis savosiomis rasinėmis vertybėmis. Vertybėmis ,kuriomis galima vadovautis atgimstant pasididžiavimui savo rase ,tai tas pasididžiavimas ,kuris buvo naikinamas egalitarizmo ,judaizmo ir liberalizmo adeptų kitaip sakant tai darė ilgametės mondialistinės ir masonų strategijos.

Iš karto pasakysiu ,kad manęs nejaudina jokie kaltinimai „nacizmu“ arba „rasizmu“.

Kaip teigia senovės arabų patarlė: „ Šuo loja ,o karavanas eina.“ Savo veikloje mes remiamės Julijaus Evolos patirtimi : „Daryk ,tai ką privalai.“ Mes pildome tuos reikalavimus ,kuriuos mums kelia mūsų rasinė prigimtis pasireiškianti šiandienos momento imperatyvu: mes stojame ginti savo padermės „demoną“ ,vardan to ,kad mūsų indoeuropietiško aukuro ugnis nebūtų užgesinta ir sutrypta kitų rasių antplūdžio.

Šiuo atveju mums yra reikalinga metapolitinė reakcija ,galinti pažadinti mūsų rasinę savigarbą.

Be abejo ,tai yra labai sunki užduotis ir ne vien dėl galimos kritikos iš vadinamųjų „antirasistų“ pusės.

Šios užduoties sudėtingumas tame ,kad ji reikalauja išsiugdyti teorines rasinės doktrinos žinias ,kurios taps mūsų orientyru ,kai atėjus laikui bus sunku atskirti grūdus nuo pelų t.y. atskirti ir įsidėmėti tik kvalifikuotą rasizmą ,kuris taps tuo kertiniu akmeniu į kurį remsis mūsų rasinė savigarba ir politinė akcija.

Julijus Evola apžvelgdamas įvairias rasines doktrinas savo analitikos rinkinyje „ Kraujo mitas“ susidūrė su tokia pat problema.

Todėl čia išreiškiamos mintys atspindi autoriaus patirtį ir neketina specialiai keisti ar papildyti čia dėstomos doktrinos. Bet tuo pačiu aš norėčiau aiškiai išdėstyti atskirus postulatus ,be kurių trečiojo tūkstantmečio pradžioje negali apsieiti nei vienas mokymas apie rasę.

Pirmuoju tokiu postulatu bus tie rasiniai principai ,kurie turi tradicinę kilmę ,bet to nepakanka norint sukurti pilnavertę rasinę doktriną ,todėl ideologinėje plotmėje mums reikėtų atsisakyti grynai biologinio rasizmo koncepcijos ,bet tuo pačiu nereikėtų per daug žavėtis ir grynai intelektualiniu ir teoriniu rasizmu.

Daug laiko nacional-revoliucinių judėjimų nariai remdamiesi atskiromis Julijaus Evolos idėjomis susidarė visiškai dvasinę sampratą apie rasizmą ,kuris yra iš tiesų abstraktus ir teorinis. Šis požiūris ,kuriuo remiantis atskira rasė įgavo visiškai „dvasinę“ prasmę ,grynai teorinę ,daugeliu aspektų visiškai atitolusią nuo realybės ,kraujo ,veikiančių fizio-psichologinių veiksnių nuo tautos istorijos ir meta istorijos.

Ši rasizmo forma yra grynai dvasinė ir tuo pačiu abstrakti ,mano manymu yra vienu iš didesnių nukrypimų nuo teisingos rasinės doktrinos. Ji net lenkia senų laikų biologinio rasizmo „perlenkimus“.

Iki šiol niekas iš nacional-revoliucionierių nesiekė išsiaiškinti „dvasinio“ rasizmo dvilypumo.

Toliau mes pamatysime ,kad ir pats Evola savo teiginiuose apibendrinant rasizmą buvo toli nuo dvasinio supratimo apie rasę ,kuris nesiremia fizio-psichologiniais šios problemos aspektais.

Sušvelninta rasizmo koncepcija negali ir niekada negalės sukurti aiškių rasinio mokymo teiginių.

Tai puikiai suprato grafas Gualitero Čiola ,kuris savo kūriniuose apie italų etnosą „Mes keltai ir langobardai“ (Venecija 1987 m.) įtikinamai pareiškė ,kad : „ Aš negaliu sutinkti nei su grynai biologiniu ,mano manymu grubiu požiūriu į šį klausimą ,kuriuo rėmėsi Hitleris ,nei su pernelyg idealistiniu požiūriu į rasės dvasingumą užmerkiant akis prieš biologinius dėsnius ,kurie mano manymu yra verti ,kad į juos būtų atsižvelgiama.“

Ši aksioma yra būtina norint susidaryti teisingą požiūrį į rasinę teoriją ,kuri neprieštarauja tradiciniams principams.

Taip pat yra visiškai teisinga tai ,kad fizinė rasė toli gražu ne visada atitinka dvasinę rasę.

Bet taip pat yra teisinga ir tai ,kad tokia susidarė dėl ilgamečio indoeuropiečių nuosmukio (rasinio ,etninio ,religinio ,kultūrinio ,lingvistinio.) ir ,kad visiškas biologinės ir dvasinės mūsų rasės atitikimas yra pasiekiamas tik atsikračius per daugelį metų mumyse susikaupusių kitoms rasėms būdingų savybių: visa tai kas svetima neabejotinai silpnina mūsų valią ir charakterį ,iškreipia mūsų temperamentą ,tuo pačiu niokoja mūsų ryžtą ir iš likimo dievų mus paverčia žaisliukais atsitiktinumo gniaužtuose.

Etninės ir iš dalies tarp rasinės kraujomaišos atvejai vyksta jau tūkstantmečius ir skiria mūsų rasės biologinį ir dvasinį pradą.

Mūsų padermės sugrįžimas į pirminę kristalinę būseną yra pagrindinė ir imanentinė mūsų užduotis: pakeliui į tai mums kelią pastoja kliūtis ,gebanti išmušti mus iš vėžių ir galinti mus sunaikinti galutiniai t.y. tarp rasinė kraujomaiša. Ji yra kliūtis trukdanti mums pasiekti tą būseną ,kai mūsų pirminis rasinis skaidrumas ,kuriame dvasia ir kraujas susilieja į vieną substanciją totaliai švarioje rasėje.

Rasinio gnosticizmo terminu mes norėtume apibendrinti rasinės teorijos elementus ,kurie yra susiję su tradiciniais principais ir taip pat atsižvelgia į biologinį rasinės problemos aspektą.

Tokia semantika tikrai nėra atsitiktinė.

Gnosis : tai graikiškas žodis reiškiantis „žinojimą“ ,bet paplitęs po Europą jis įgavo kur kas gilesnę aš net pasakyčiau mistinę reikšmę.

Gnostika panaši į požeminę upę ,kuri persmelkia Europos istorijos tūkstantmečius ir atskirus jos aspektus t.y. uždraustus senovės mokslus tokius kaip germetizmas ,alchemija ,slapti ezoteriniai mokymai ,tai buvo ir yra dvasinio mokymo menas.

Visi šie mokslai tapo šaltiniu ,kuriame atgaivą rasdavo visi maištingieji europiečiai siekę uždraustų žinių ,kurios neigė judaistinį dualizmą „ kūnas-dvasia“ ,kuriuo pasižymi ir krikščionybė savo protestantiškoj formoj.

Visos rasinės teorijos yra kilusios iš šių uždraustų Arijų mokslų ir ne tik dėl to ,kad rasinė doktrina neigia jog tautų dvasingumas skiriasi nuo jų fiziologinių požymių( tuo pasižymi visos gnostinės doktrinos ,kurios nepripažįsta žydiško dualizmo) ,bet ir dėl to ,kad šie gnostiniai teiginiai tiesiogiai susiję su rasine metapolitine teorija ir mūsų tradicijomis.

Pagrindinė tokių išsireiškimų mintis sutampa su teiginiu „ Kraujas yra dvasia“ .

Taigi pradėkime nuo Julijaus Evolos.

Didysis dvasinis mokytojas niekada savo leidiniuose nesišalino etninių įvairių tautų ypatumų. Ir netgi atvirkščiai.

Pvz. jis savo kūrinyje „ Apmąstymai viršūnėse“ teigia ,kad alpinizmas atšiauriose kalnų aukštumose žadina neįkainojamą senovinę rasinę atmintį ,kuri būdinga į viršukalnes kopusiems romano-arijų ir nord-arijų palikuonims. Šie giliai rasinėje atmintyje tūnoję prisiminimai užgožia visus kiekviename per ilgą laiką susikaupusius svetimų kultūrų šlakus.

Tokiu atveju remiantis Evola galime teigti ,kad asketiška alpinizmo patirtis turi savybę: daryti natūralią atranką ,savotišką atsinaujinimą ,kurį skatina konkrečios užduotys ,išbandymai ir specifinė aplinka.

Visiškai aišku ,kad pagal Evolos požiūrį atskiros atletikos rūšys ,o ypač alpinizmas, pajėgios stabilizuoti atskiras individo indo-arijams būdingas charakteristikas.

Remiantis šiomis Evolos mintimis galima pasakyti ,kad savo rasinį dvasingumą galima stiprinti ir lavinti ne tik meditatyvinio pobūdžio treniruotėmis.

Evola yra išsakęs ir daugiau minčių ,kurios kartais prieštarauja jo „dvasinio rasizmo“ pasekėjams. Į klausimą „ Kas yra rasė? „ jis atsako taip: „ Rasę reikėtų suprasti taip. Ji gyvena mūsų kraujyje ir net giliau nei kraujyje ,o būtent toje paslaptingoje pradinėje būsenoje ,kur individualus gyvenias susilieja su antiindividualiu gyvenimu(... ). Tai buvo gerai žinoma mūsų protėviams gyvenusiems žiloje senovėje ,kurie garbindami larus ir penatus ,didvyrius protėvius ,genties „demoną“ nepamiršdavo pagerbti ir tą esybę ,kurioje atsispindi kraujo paslaptis ir mistinės rasinės jėgos.“

Tas leidžia mums suprasti ,kad rasės paslaptis ir jėga gimsta ir vystosi tokiame pasaulyje kuris nėra nei visiškai dvasinis ,nei visiškai fizinis. Tas pasaulis yra Anima Mundi (Pasaulio siela) ir paslaptingasis alchemikų – „Kraujas yra dvasia“.

Be to dvasia ir materija susilieja ir sukuria nesugriaunamą esybę „demoną“ (politeistinėse religijose „demonas“ reiškia tarpininką tarp dievų ir žmonių ir taip pat genijų turintį antgamtinių galių įkvepiančių žmoniją.). Visa tai sukuria rasę ,kurios šventa charakteristika profanuoti tarp rasinės kraujomaišos nedorovingumą.

Arturas De Gobino teigė ,kad „ tik rasės degradavimu galima paaiškinti tautos nuosmukį. Tautos savo agoniją paverčiančios spektakliu ,tuo pačiu demonstruoja savo išsekusias jėgas ,kurių nestokojo jų protėviai ,viso to priežastis tradicijų šalinimasis ir degradacija. Išsigimstančios tautos gyslomis teka jau ne tas kraujas ,koks jis buvo savo pradinėje būsenoje ,nes ilgalaikė kraujomaiša skatina pastovią svarbių elementų mutaciją. Tai reiškia ,kad tokia tauta nesugebėjo savo laiku išsaugoti protėvių rasės ir perduoti ją savo palikuonims.

Išsigimęs dekadentas žiūrint iš etninės pusės ,visgi yra visai kas kita ,nei praėjusiųjų laikų didvyriai...

Dabartinis žmogus dar turi atskirus savo pradinės būsenos elementus ,bet kuo didesnis yra jo išsigimimo lygis tuo silpnesni tampa minėtieji elementai. Įvairia rasinės savybės jeigu jos pastoviai vyrauja konsoliduojasi į visiškai naują rasinę konkreciją. Taigi galime teigti ,kad dabartinės nuopuolio epochos žmogus galutiniai žlunga( kartu su juo ir jo sukurta civilizacija) ,tuo pačiu žinoma tas pradinis elementas yra taip stipriai atakuojamas kita rasinių priemaišų ,kad įdiegtas jame potencialas nėra pajėgus pažadinti savyje jam būdingos rasinės formos.

Nelieka jokių abejonių ,kad skaldyti rasizmą į dvasinį ir biologinį nėra tikslinga. Priežastis yra visiškai aiški: minėtųjų doktrinų išskyrimas sudaro neteisingą ,dvilypį supratimą apie pasaulį ,kuris yra būdingas judėjams ,kurie priešpastato dvasią prieš materiją.

O štai tradicinis požiūris leidžia lengvai suprasti net ir labai sudėtingus rasinius postulatus. Tradicijose pasaulis yra trilypis jį sudaro materija ,dvasia ir siela.

Siela ,viduramžių alchemikų Pasaulio siela ,yra materijos sublimacija ,jos nežinomos ir gilesnės savybės. Ji yra neišmatuojama ir tokia būsena ,kurioje neegzistuoja laikas ir beribės kosminio kelio transformacijos.

Siela yra „demono“ esmė ,gamtos dvasia ,o taip pat ir tiltas tarp materijos ir dvasios.

Pagal indoeuropietiškos tradicijos atstovus (romėnus ,keltus ,germanus ir kt.) jokios sienos tarp materijos ir dvasios nėra ,atvirkščiai ,egzistuoja kontinuumas jungiantis visas būties manifestacijas bendru sakraliniu ryšiu.

Jeigu Dievai gali kalbėti per Ąžuolo ar Uosio lapų šlamenimą ,tai visiškai tikėtina ,kad jie gali kalbėti ir per mūsų kraują ir padermę.

Juk negali taip būti ,kad Dievo balsas yra tolimesnis mūsų kraujui ,nei mus supančiai gamtai.

Kraujas ,rasė – nėra visiškai biologinė akcidencija ,ji tampa iš dalies dvasine ,tampa ginklu ir dvasine jėga ,kuri leidžia žmogui tapti pačiu savimi ,išsaugoti savo identitetą pagoniškame daugialypiame pasaulyje ( kuri dar nėra galutiniai nusiritęs iki „dykumų religijos“ ir „pavydaus dievo“.) Šiame pasaulyje žmogus kreipiasi į Dievą savo kraujo balsu ,savo priešistorės balsu ir pripažįsta juose savo likimą.

Neatsitiktinai visos viduramžių gnosticizmo mokyklos ir pagrinde Alchemikai ,įžvelgė kraujyje simbolinį ir realų ryšį ,per kurį yra perduodama žmogaus esencija: kiekvienos rasės kultūrinė žmogaus esencija.

R. Allo išskirdamas gilią šiuolaikinių rasistinių judėjimų atsiradimo priežastį rašo: „ Iš tam tikros pusės žiūrint rasizmą reikia suprasti ne tik kaip politinį reiškinį ,bet mistinį judėjimą ,kurį būtų galima sulyginti su kraujo religija ir naujuoju graliu.“ Kuris yra sutinkamas Vagnerio kūrinyje „ Parcifalis“.

Rasės kultas ,kuris yra panašus į religinį reiškinį ,o tiksliau į mokslinį-gnostinį ,sutinkamas ir mažai žinomame Danieliaus Rame kūrinyje „ Kosmogoninė teologija arba pirminio senovės įstatymo rekonstrukcija“ (1853) . Minėtasis darbas padarė didelę įtaką Europos rasiniams-ezoteriniams judėjimams ; jame buvo siūloma pervertinti rasines charakteristikas ,kurios pasak autoriaus yra vieninteliai faktoriai ,kurie leidžia žmogui prisiartinti prie sakralinės misterijos ,kuri leidžia suprasti senovinius kultus ir apeigas būdingas senovės pagonims. Dievas turi kalbėti su kiekvienu jo gimtąja kalba( t.y. per žmogaus sakralinį supratimą ,kuris atitinka kiekvienos rasės prerogatyvas) kitu atveju dialogas tarp žmogaus ir dievybės nutruks ,nes bus sunaikintas kiekvienos etninės grupės „demonas“ - atavistinė kiekvienos genties siela ,vienintelis pontifikas ,alcheminė pasaulio siela ir tiltas tarp materijos ir dvasios.

Pasaulis saugoja savo paslaptį daugialypume : t.y. rasinėje įvairovėje ,įdiegtoje rasės meta -biologijos paslaptyje sukurtoje pagal kosminį dievišką sumanymą.

Jeigu tradicija yra vienintelė ir nepakeičiama ,tai teisinga ir tai ,kad ji pasireiškia įvairovėje ,skirtingų rasių egzistavime. Išsaugodama savo etnines savybes tauta gali prisiartinti prie Dieviškosios paslapties sekdami savo kraujo ir etninės grupės balsu.

Fixte savo darbuose pripažino šventą rasės charakteristiką ,kaip pagrindinę vertybę ,kuri padeda žmogui pasiekti aukštas sakralines sferas ,kurios atitinka savo padermės savybes įtvirtintas amžiams ,laikų pradžioje ,kai tik gimė žmonija.

Kai tauta įgauna savo išskirtinumą ir vystosi pagal savo pradinę padermę ,o kiekvienas jos narys vystosi harmonijoje su kolektyvine ir su savąją ,tai Dieviškas atvaizdas formuojasi ir atsispindi be jokių iškraipymų. Bet tereikia tik neturėti supratimo apie dieviškąjį įstatymą t.y. sugriauti aukščiausią dvasinio pasaulio normą ,kai tapsi prakeiktu Dievo priešu.

Paslėptuose nacijų privalumuose kurių dažnai ir jos pačios nežino, bet dėka kurių jos prisitaiko prie pirminių gyvenimo ištakų ,slepiasi jų šiandieninės ir rytojaus būsenos ir sėkmės garantas. Jeigu šie nacijų privalumai yra pažeidžiami kraujomaišos arba dirbtinai brukamų falsifikacijų ,jos atitolsta nuo savo dvasinės sampratos prado ,ko pasėkoje stačia galva krenta į „lygybes- brolybes“ ,bei liguistą visko lyginimą pagal vieną nivelyrą. Visa tai turi galutines pasekmes ,tai visų susimaišymas ir susivienodinimas iššaukiantis nuopuolį ir galutinį žlugimą.

Jeigu tauta yra ištikima savo pradiniam archetipui ,tai ji yra pats tikriausias „ Dieviškosios idėjos paveikslas“.

Labiau praktinis rasinės tipologijos aspektas tampa akivaizdus remiantis šiuolaikinio mokslo įrodymais kurie aiškiai apibūdina ,kad:

„ joks aplinkos poveikis ,nei iš materialios ,nei iš dvasinės gamtos pusės ,nepajėgus pakeisti giliau glūdinčios žmogaus esybės ,o tuo pačiu ir natūralios žmogaus prigimties“ (Volteris Grosas)

O. Virtas – kultūrinių indoeuropietiškų šaknų tyrinėjimo teoretikas ,atrado keturių pagrindinių kraujo grupių egzistavimą ,kurios yra susijusios su tam tikromis etninėmis grupėmis praktiškai nepasiduodančioms kraujomaišai.

Nejaugi net patys biologiniai įstatymai siekia įtvirtinti principą ,kuriuo remiantis pačios slapčiausios žmonių savybės slepiasi kraujyje ,tame ,kuris yra magijos ir okultizmo reiškėjas ,alcheminis „Anatore“ ,kuriame biologija ir dvasia susijungia sukurdami subtilią ir paslaptingą harmoniją?

Atrodo ,kad viskas būtent taip ir yra...

Bet to visiškai tinkami atrodytų kaltinimai A. Rozenbergui rasizmo ir nacionalsocializmo teoretikui ,kad jis deklaruoja ir propaguoja grynai biologinį rasizmą. Bet ar ištiktųjų taip yra?

Štai ką Rozenbergas rašo savo leidinyje „20 amžiaus mitas“ : „ Šiandien yra skelbiamas naujas tikėjimas: kraujo mitas ,tikėjimas tuo ,kad kraujo išsaugojimas prilygsta dieviškos žmogaus esmės išsaugojimui. Šis teiginys yra tvirtai susijęs su supratimu ,kad nordinis kraujas neša savyje misteriją ,atėjusią mums į pagalbą ir perduodančią mums senovinę išmintį .

Kiekviena rasė turi savo dvasią ir kiekviena siela priklauso savajai rasei. Neegzistuoja bekūnės ,universalios vertybės! Kraujas ir charakteris ,tai yra du vienos realybės apibūdinimai. Nuo šiol visa naujoji karta pradeda suprasti ,kad vertybės sukuriamos ir išsaugojamos ten kur kraujo įstatymas ,sąmoningai ar nesąmoningai nulemia žmogaus mintį ir poelgį.“

Šie žodžiai yra persismelkę rasinio gnosticizmo dvasia ,kuri įtvirtina genties „demone“ tikrąją jėgą ,kuri pati save identifikuoja.

Biologinės rasės bendrumas yra tas kertinis akmuo ,kuris pasės įgyvendinti dvasinį rasės atgimimą; Šis postulatas niekaip neprieštarauja tradicinės visuomenės koncepcijoms.

Sanskrite „kasta“ be kitų reikšmių yra ir spalva: žemesnės kastos yra vadinamos „tamsiomis“ ir „piktomis“ ,o aukščiausios kastos vadinamos „šviesiomis“ ir „dieviškosiomis“.

Argi neakivaizdu ,kad prigimties ir archetipiniai rasės elementai persiduoda būtent per rasių generaciją ,o ne per teorinius išvedžiojimus?

Mes galime rasti daugybę galutinių to įrodymų daugybėje mitų ,kurie yra išlikę visose indoeuropiečių gyvenamose žemėse. Nežiūrint net į dabartinę vakarų amerikanizaciją ir rytų kommunizaciją.

Kaip tokių tradicinių mitų pavyzdį ,kurie yra perduodami išsaugoto rasinio-etninio grynumo ,galima rasti nepaprastame Ginzburgo tyrinėjimų leidinyje ,kuriame analizuojant išsamią medžiagą ,yra daroma išvada ,kad visoje Europoje yra paplitę bendri simboliai ,tradicijos ir kultinės praktikos ,kurių buvimo visur mes negalime paaiškinti elementariais kultūriniais mainais ar panašia istorine eiga ,nes kalbame apie etnines indoeuropietiškas gentis ,kurios yra izoliuotos viena nuo kitos labai dideliais atstumais.

Bet nežiūrint į tai tos gentys ir tautos turi akivaizdžiai bendras kultūrines ,religines ir dialektines šaknis ,kurios stebina savo panašumu.

Kodėl?

Atsakymą į šį klausimą mes randame pas tą patį Ginzburgą pasak kurio: „pradinė indoeuropietiškų tautų ,senovės Hiperborėjos genčių palikuonių ,rasė gyvena juose ir diktuoja jiems gyvenimo būdą ,dialektą ,tikėjimą Dievu ,visuomeninę santvarką. Pragyventos patirties turtus vargu ar galima perduoti trumpais mitų atpasakojimais ,kuriuos surinko graikų mitologai ir folkloristai. Bet kiek iš to galima suprasti visiškai aišku ,tai ,kad mitai įsikūnija ,persiduoda ir veikia atitinkamomis visuomeninėmis sąlygomis tik per individus iš kūno ir kraujo.“

Rasė ,tai kraujo misterija ,nebylus dvasios ir tradicijų ryšio liudininkas. Ji kalba per pačias tradicijas ir sielą ,per mus pačius nežiūrint į tai ,kad šiuolaikinė visuomenė linkusi slopinti jos žodžius ,perdavimus ir atmintį.

Šiuolaikinė visuomenė silpnina kraujo balsą ir atmintį ,bet visiškai to sunaikinti negali. Nes gnostinė rasės ir kraujo paslaptis negali būti sunaikinta ji gali būti tik prislopinta.

Bet akivaizdu ,kad mes galim taip tą kraujo balsą užslopinti , kad atgalinis procesas bus neįmanomas. Pateisindami tarp rasinę kraujomaišą mes galime galutiniai prarasti savo kraujo mistinę ir archetipinę jėgą: kaip tai atsitiko senovės Babilone ,kur susimaišę tautos ir kalbos sunaikino kosmologinę rasės paslaptį ir ją pačią.

Dėl šios priežasties multikultūrinės visuomenės su neišvengiama kraujomaiša ,neša tik negrįžtamą pražūtį indo arijų potencialui.

Esant tokioms niūrioms perspektyvoms magiška kraujo galia ,įsitvirtinusi tradicijose ,tiltas tarp žemiškojo ir dieviškojo ,tas etninis momentas kai materija ir dvasia susilieja rasės paslaptyje ,gali būti prarastas ,kaip ir galimybė rasinio gnosticizmo keliu pažadinti giliausius savo rasės potencialus. Lygiai taip pat ,kaip senovės alchemikui sudaužius „ alcheminį anator“ reikštų prarastą galimybę kada nors pasiekti tobulybės viršūnę – užbaigti didįjį alchemijos darbą.

Ne paprasta fizinė ,o metafizinė ir magiška kraujo galia ,virstanti dvasia aiškiai matoma mūsų tradicijose.

Rytų žmonijai rasėje slypi Karma – likimas ,kuris atskleidžia individualias ir kolektyvines potencijas (Evola; Rudatis). Krikščionims tik Kristaus kraujo paslaptis ,duoda galimybę žmonijos atgimimui.

Šiomis dienomis bet kuris rasinis judėjimas pripažįsta magišką savo rasės kraujo galią ,nes jos magiška galia sugeba pažadinti neįkainojamą protėvių dvasią ir išmintį.

Ceremonijoje „ Vėliavų šventinimas“ Niurnberge Hitleris laikydavo vadinamą „kraujo vėliavą“(aplaistytą pirmųjų žuvusių nacionalsocialistų krauju) ir jos krašteliu prisiliesdavo prie naujų vėliavų ,kad joms būtų perduota amžintųjų rasinių vertybių jėga.

Analogiškas ritualines ceremonijas rengdavo ir geležinės Kordianu gvardijos legionieriai ,kurie savo prioritetu laikė savo protėvių rasės ir jų dvasinių vertybių įamžinimą.

Argi mes tai galėtume pavadinti „biologiniu“ rasizmu?

Žinoma ,ne.

Tai yra pripažinimas to ,kad rasiniuose principuose slypi tikroji mistinių žinių(rasinio gnosticizmo) forma ,kuri padės vesti savo tautą pergalių ir didybės keliu ,su sąlyga ,kad bus išsaugotas rasinis grynumas ir jos sakralinės reikšmės supratimas. Turime suprasti ,kad tai vienintelis kelias būti ištikimam savo tautai jos likimui ir tradicijoms.

Būtent ši ezoterinio-rasinio mokslo forma ,leidžia mums suprasti nesikeičiantį tradicinį principą: mūsų indoeuropietiškų šaknų svarbos pripažinimas slepia paslaptį ,kuri suteikia galimybę sugražinti pasauliui jo sakralinę būseną ,materijos ir dvasios sujungimo būdu ,kurios tapo šventos kartu su Pasaulio siela manifestuojančia apie rasines vertybes.

Visa tai suprasti reiškia išgelbėti save ir suteikti indoeuropietiškoms tautoms labiau užtikrintą ateitį.

Prieš šią būseną ,kuri panaši į Fenikso prisikėlimą iš pelenų ,visiškai sąmoningai kovoja mondializmo pasekėjai ,siekiantys sukurti pilką ir vienodą pasaulį ,kuriame be Arijų kraujo balso beviltiškai užges ir dvasios balsas. Tai mūsų protėvių balsas tų ,kurie sukūrė garbės įstatymą kaip aukščiausią dvasingumo būseną.

Edoardo Longo . Conflitto razziale. Serarcangeli Editoje; Roma ; 1994.

AVE SOL INVICTUS

Tue, 12 Feb 2008 21:12:33 GMT

Čia mano namai !